MadeinVilnius.lt – Vilniaus naujienų dienoraštis
Vilniaus Universitetas
Švietimas

Universitetų reitinguose pirmauja Vilniaus universitetas, kolegijų – Vilniaus kolegija

Žurnalo „Reitingai“ skelbiamuose dalykiniuose universitetų ir kolegijų vertinimų pirmauja Vilniaus universitetas ir Vilniaus kolegija.

„Kažkokių didelių dramų, didelių pokyčių nuo praėjusių metų neįvyko: matome, kad žvelgiant į universitetų bakalaurus daugiausia pirmų vietų turi Vilniaus universitetas“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

Įvertinus darbdavių apklausas, gaunamus atlyginimus ir kitus veiksnius, Vilniaus universitetas yra pirmas 29-iose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse. Toliau tarp universitetų – Kauno technologijos universitetas (pirmas 12-oje studijų krypčių), Vilniaus Gedimino technikos universitetas – aštuoniose bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Klaipėdos universitetas, pirmaujantys penkiose studijų kryptyse.

Toliau reitinge rikiuojasi Vytauto Didžiojo universitetas, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Aleksandro Stulginskio universitetas ir Vilniaus dailės akademija. Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Lietuvos sporto universitetas pirmauja vienoje kryptyje.

„Kiekvienas universitetas turi mažiausiai bent po vieną kryptį, kurioje jis yra stiprus ir kur tikrai rengia specialistus labai kokybiškai“, – sakė J. Kučinskaitė.

Tarp kolegijų Vilniaus kolegija yra pirma 17-oje, Kauno kolegija – 14-oje vertintų profesinio bakalauro rengimo studijų krypčių. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija pirma yra keturiose, Kauno technikos kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Klaipėdos valstybinė kolegija – dviejose vertintose studijų kryptyse. Dar penkios kolegijos pirmauja vienoje kryptyje.

„Kolegijose net devynios valstybinės kolegijos turi nuo vienos iki 17 labai aukšto lygio studijų krypčių. Pirmauja Vilniaus kolegija“, – kalbėjo žurnalistė.

Pagal magistrų studijų vertinimą, pirmas yra Vilniaus universitetas, toliau – Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Kauno technologijos universitetas.

„Jaunuoliai dauguma stoja į pastatą, į iškabą. Jie nemąsto, kad kiekviename pastate gali būti ir aukštos kokybės, ir vidutinės, ir žemos kokybės studijų“, – pastebėjo žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

Geriausi moksleivių rezultatai – didmiesčiuose

Pagal šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, geriausi moksleivių pasiekimai buvo Vilniaus, Kauno miestuose bei Klaipėdos rajone. Toliau pagal rezultatus – Palanga, Kėdainiai, Marijampolė, Klaipėdos miestas, Šiauliai, Druskininkai ir Mažeikiai.

„Lietuvoje labai daug mokyklų savo nekokybę pateisina tuo, kad – mes gyvename paribio savivaldybėje, žinote, kaip pas mus sunku? Ateina vaikai nusiprausti, pavalgyti, mes negalime iš jų daug tikėtis. (…) Anglų kalbos egzaminas sugriauna visą tų mokyklų argumentaciją: jūs neįsivaizduojate, kaip nuostabiai Lietuvos mokiniai laiko anglų kalbos egzaminą visose be išimties savivaldybėse. Motyvacija fantastinė“, – pastebėjo G. Sarafinas.

Tuo pačiu jis atkreipė dėmesį, kad yra savivaldybių, kur moksleiviai beveik neturi šansų išmokti tam tikrų dalykų: tai rodo ypač prasti šių dalykų brandos egzaminų rezultatai.

Įvertinus valstybinių brandos egzaminų rezultatus, paaiškėjo, kad lietuvių kalbos egzaminus geriausiai laikė Vilniaus licėjaus, LSMU gimnazijos bei Vilniaus jėzuitų gimnazijos abiturientai. Anglų kalbos – Vilniaus licėjaus, KTU gimnazijos bei Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleiviai. Istorijos egzaminus geriausiai laikė Vilniaus licėjaus, KTU gimnazijos ir Marijampolės šv. Cecilijos gimnazijos moksleiviai, Matematikos – Vilniaus licėjaus ir Klaipėdos licėjaus moksleiviai.

Fiziką geriausiai laikė Alytaus rajono Simno, LSMU gimnazijos ir Vilniaus krikščionių gimnazijos moksleiviai, chemijos – Klaipėdos H. Zudermano, Vilniaus V. Sirokomlės gimnazijos ir Klaipėdos licėjaus moksleiviai, Biologijos – Vilniaus licėjaus, KTU gimnazijos, Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleiviai.

Egzaminų rezultatai dažnai nekoreliuoja su mokykliniais pažymiais

Reitingo sudarytojai pastebi, kad nuo 45 proc. iki pusės visų šalies mokyklų mokinių metinių trimestrų pažymiai visiškai nekoreliuoja su jų valstybinių brandos egzaminų pažymiais.

„Nuo vieno iki keliasdešimt mokinių, buvusių mokyklų dešimtukininkų, kiekvienais metais neišlaiko valstybinių brandos egzaminų. Ir negali sakyti, kad tai stresas – vaikas susijaudino. (…) Ypatingai tie pažymiai yra užaukštinti regionų ir kaimų mokyklose. Tuo tarpu didmiesčių mokyklose tie pažymiai yra gerokai mažesni nei vaikai vėliau išlaiko valstybinius brandos egzaminus“, – sakė J. Kučinskaitė.

Dėl to, jos teigimu, planas daugiau reikšmės metiniams vidurkiams suteikti stojant į aukštąsias mokyklas kelia susirūpinimą, nes daliai moksleivių aukštasis mokslas taps mažiau prieinamas bei skatins emigraciją.

Reitinguose taip pat įvertintos mokyklos, kurios ne tik pasiekia gerų rezultatų, bet ir garantuoja gerą atmosferą. Reitingų sudarytojų teigimu, tokių mokyklų iš 1,2 tūkst. tėra 21: dauguma šalies mokyklų arba geba pasiekti puikių akademinių rezultatų, arba tik išsiskiria gera atmosfera.

„Yra toks keistas paradoksas: Lietuvoje yra daug mokyklų, kurios stipriai parengia akademiškai, taip pat yra daug mokyklų, kur vaikai puikiai jaučiasi, bet nedaug mokyklų, kuriose ir tas, ir tas yra gerai“, – pastebėjo G. Sarafinas.

Abu dalykus suderinti sugeba Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija, Vilniaus Gabijos gimnazija, Kauno B. Brazdžionio mokykla, LSMU gimnazija, Panevėžio V. Mikalausko menų gimnazija, Panevėžio K. Paltaroko gimnazija, Platelių gimnazija ir Neringos gimnazija.

Autorė Austėja Masiokaitė

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

PARAŠYKITE KOMENTARĄ

avatar
  Užsisakyti komentarų pranešimus  
Pranešti apie

Panašūs pranešimai

2018 metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava iškeliaus į Joniškio rajoną

Donatas Andrijauskas

Šiemet Vilniaus darželių finansavimas išaugo iki 300 mln. eurų

Evaldas Činga

Vilniaus universitetas vienija jėgas su SAP – rengs specialistus ateities ekonomikai

Evaldas Činga

Vilnius pirmasis pasitelkė „Fab Lab“ inovacijų ir verslumo ugdymui mokyklose

Evaldas Činga

Nuo Naujųjų sostinės darželinukų ligos pažymos – e. būdu

Donatas Andrijauskas

VGTU absolventė įrodė, kad lėktuvus taisyti gali ne tik vyrai

Made in Vilnius

Šis internetinis portalas naudoja slapukus (angl. cookies), kad pagerintų jūsų naršymo kokybę. Slapukus galite atšaukti bet kada. Sutinku Skaityti daugiau

Privatumo ir slapukų politika