Pradžia Naujienos Švietimas Vilniaus universiteto mokslininkai dalyvaus CERN organizacijos valdyme

Vilniaus universiteto mokslininkai dalyvaus CERN organizacijos valdyme

4 minutė(s) skaitymo
0

Šių metų pradžioje asocijuotąja Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) nare tapusi Lietuva pirmąkart dalyvaus šios organizacijos tarybos veikloje.

Kovo 12–15 d. Ženevoje pradeda posėdžiauti CERN taryba, kurioje dalyvaus ir 6 asmenų Lietuvos delegacija. CERN taryboje susitiks 3 Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkai: prof. Leonas Valkūnas, prof. Jūras Banys ir dr. Andrius Juodagalvis.

Šiuo metu Lietuvos mokslo ir verslo įstaigų atstovai dalyvauja posėdžiuose, kuriuose aptariami elementariųjų dalelių fizikos strategijos klausimai, prekių ir paslaugų tiekimo CERN organizacijai sutartys ir geriausios jų sudarymo praktikos, CERN organizacijos veikla.

„Tai yra puiki galimybė Lietuvai artimiau susipažinti su įvairiapuse šios didelės europinės mokslinių tyrimų organizacijos veikla, užmegzti dalykinius horizontalius ryšius su kitų šalių atstovais. Tai skatins Lietuvos tarptautinį bendradarbiavimą vykdant mokslinius tyrimus ir leis lietuviškais gaminiais bei technologijomis prisidėti įgyvendinant šios organizacijos uždavinius“, – sako Lietuvos ambasadorius Ženevoje Andrius Krivas, aktyviai palaikantis Lietuvos ryšius su CERN.

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas profesorius Eugenijus Butkus mano, kad Lietuvos įstojimas į CERN yra natūralus jau užsimezgusių bendradarbiavimo ryšių plėtojimo padarinys.

„Lietuvoje yra daug stiprių mokslinių tyrimų grupių, kurios atlieka specializuotus tyrimus, tačiau įvairių sričių specialistai – fizikai, technologai, inžinieriai, informacinių technologijų, biomedicinos tyrėjai tarpusavyje nepakankamai bendradarbiauja. Specialistų „kritinės masės“ sukaupimas leistų ne tik sėkmingai plėtoti bendradarbiavimą su CERN, bet ir vykdyti kitus tarpdisciplininius tyrimus, atrasti naujas tarptautinio bendradarbiavimo nišas“, – sako prof. E. Butkus.

Vilniaus universiteto atstovo dr. A. Juodagalvio teigimu, daugeliui CERN laboratorija siejasi su ne visai kasdieniškais dalykais – su fundamentaliaisiais elementariųjų dalelių tyrimais panaudojant Didžiojo hadronų greitintuvo teikiamas galimybes. Tačiau tai nėra vienintelė mokslinių tyrimų programa, kurioje dalyvauja CERN mokslininkai.

„Moksliniams tyrimams reikia technologijų, kurias dažnai tenka ir patobulinti, kad jos turėtų tyrėjų pageidaujamas charakteristikas. Plėtojant naujas technologijas didelių fundamentinių tyrimų srityje, kyla minčių, ką būtų galima pritaikyti ir kasdieniškesnėje aplikoje. Toks platus Lietuvos mokslininkų dalyvavimas CERN organizacijos valdyme atvers daugiau bendradarbiavimo krypčių“, – sakė A. Juodagalvis.

Lietuva su CERN bendradarbiauja nuo 1994 m. 2018 m. sausį ji pirmoji iš Baltijos šalių tapo asocijuotąja CERN nare. Ši narystė atvėrė daugiau galimybių įvairių sričių Lietuvos mokslininkams ir tyrėjams, pramonės įmonėms dalyvauti CERN tarybos ir komitetų veikloje.

CERN taryba yra aukščiausias Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos valdymo organas, atsakingas už visus svarbiausius sprendimus. Ji prižiūri visas CERN mokslines, technines ir administracines veiklas.

Rodyti daugiau susijusių straipsnių
Rodyti daugiau  Evaldas Činga
Rodyti daugiau Švietimas

Karščiausios naujienos

„Lietuvos geležinkeliai“ už 22 mln. eurų įdarbins dirbtinį intelektą (1)

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ savo technologijų valdymą ketina sujungti į bendrą sistemą, kuri būtų patikėta dirbtiniam intelektui. Investicijos į šį projektą gali siekti iki 22 mln. eurų, o jo įgyvendinimas užtruks iki 2022 metų. Susisiekimo ministerija pranešė, kad projekto finansinis efektas sieks beveik 7 mln. eurų per metus ir leis jam atsipirkti per trejus metus. „Sumanių transporto sistemų, sukurtų naudojant pažangias informacines ir ryšių technologijas, taikymas …

Trys kryžiai

Trys kryžiai vėl tapo akinamai baltais

Vienas sostinės simbolių, ant Trijų kryžių kalno esantis 12 metrų aukščio tautinės tapatybės ir pasipriešinimo okupacijai simbolis vos per 4 savaites tapo vėl akinamai baltu. Dar 1916 metais pastatyti, sovietmečiu nugriauti ir beveik prieš 30 metų atstatyti Trys kryžiai buvo perdažyti keletą kartų. „Paskutinį kartą Trijų kryžių paminklas buvo atnaujintas prieš beveik 5 metus, tačiau besikeičiančios oro sąlygos jau buvo …

Atnaujinama dar viena Geležinio Vilko gatvės dalis (1)

Vilniuje pradėta remontuoti vienos ilgiausių ir judriausių – Geležinio Vilko gatvės – atkarpa nuo Noragiškių iki Ateities gatvės. Iki vasaros pabaigos šioje atkarpoje bus paklota 1,3 kilometro naujos asfaltbetonio dangos, pakeisti kelio bortai, atnaujintas ženklinimas. Geležinio Vilko gatvės remontui sostinės savivaldybė skyrė apie 150 tūkst. eurų. Dar šiemet planuojama sutvarkyti ir kitą Geležinio Vilko gatvės dalį – nuo Ateities iki …

Kinų turistai

Užsieniečiai pernai Lietuvoje išleido 6,8 proc. daugiau – 1,2 mlrd. eurų

Užsienio turistai ir kiti užsienio keliautojai Lietuvoje pernai išleido 1,169 mlrd. eurų – 6,8 proc. daugiau nei 2016 metais, kai šios išlaidos buvo 1,095 mlrd. eurų. Užsienio keliautojų su nakvyne išlaidos Lietuvoje pernai padidėjo 8,1 proc. iki 871,5 mln. eurų, vienadienių užsienio turistų išlaidos – 2,9 proc. iki 297,1 mln. eurų, pranešė Statistikos departamentas. Pernai užsieniečių kelionių su nakvyne skaičius padidėjo 9,9 proc. iki 2,523 milijono. Užsienio …

Trafi

Mobiliojoje programėlėje „Trafi“ jau galima apmokėti viešojo transporto bilietus banko kortele

Nuo šiol Vilniaus viešojo transporto bilietus galima pirkti banko kortele. Pamirškite apie prisijungimo kodus ir generatorius. Įvedus savo kortelės duomenis kartą, mobiliuosius bilietus galėsite pirkti vos vienu paspaudimu. Trafi skiltyje „Mano bilietai“ spauskite mygtuką „Pirkti bilietą“, pasirinkite nuolaidos ir bilieto tipą bei prijunkite savo mokėjimo kortelę. Tą patį galėsite padaryti ir skiltyje Nustatymai – Mano profilis – Mokėjimo būdai. Nerandate …