MadeinVilnius.lt – Vilniaus naujienų dienoraštis
Geležinkeliečių rūmai. Geležinis kablys
Nuotr.: VilniusGO.lt
Neatrastas Vilnius

(Ne)atrastas Vilnius: Geležinkeliečių rūmai. Geležinis kablys

Sovietų sąjungoje, be reprezentacinių kultūros statinių, tokių kaip operos teatras, respublikinė biblioteka ir pagrindinis kino teatras, kiekvienas didesnis miestas privalėjo turėti geležinkeliečių kultūros rūmus.

Kauno g. stovintys Geležinkelininkų kultūros rūmai su aštuoniomis kolonomis, daugeliui žinomi „Kablio“ pavadinimu, buvo pastatyti 1958. Čia vakarais vykdavo šokiai, nes anksčiau šokių aikštelių buvo nedaug. Vilniuje populiariausios diskotekos vykdavo tuometiniuose respublikiniuose Profsąjungų kultūros rūmuose ant Pamėnkalnio ir Geležinkeliečių kultūros rūmuose Kauno gatvėje, netoli  geležinkelio stoties. Čia taip pat buvo kavinė. Diskotekos   trukdavo  iki vidurnakčio. Taip čia vykdavo  ir kino seansai. Kiną Geležinkelininkų kultūros rūmuose žiūrėdavo Naujamiesčio gyventojai arba keliautojai, mėginantys prastumti laiką iki savojo traukinio. Šokiai ir kinas  Geležinkeliečių rūmuose pasibaigė tada, kai  buvo pradėtas pastato remontas.   Po to rūmai dar ilgai buvo uždaryti.

Rūmai Jau kelias dešimtis metų yra alternatyvinio veiksmo vieta. Savo laiku čia vyko pirmieji reivai Lietuvoje, spalvingi „Fete de la Musique“ ir „Strokes Temple“ festivaliai, rūsyje buvo įrengtas  „GreenClub“, o antrame aukšte veikė klubas „Geležinis kablys”. 2000-aisiais  Overkill koncerto metu kilo gaisras ir pastatas buvo uždarytas.

Vėliau iniciatyvūs vilniečiai sumanė čia įsteigti aktyvaus laisvalaikio jaunimo centrą „Kablys“. Vienas iš projekto organizatorių – grupės „Skamp“ narys Vilius Alesius. 2011 m. spalį „Kablys“: tapo jaunimo laisvalaikio praleidimo vieta, čia įrengtas pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvoje riedlenčių, BMX dviračių bei riedučių parkas po stogu “LIONSKATER”.

Apie Geležinkeliečių rūmų simbolio – kablio atsiradimą, pasakojama tokia istorija:

Prie įėjimo į geležinkelio stotį stovėjo Mindaugas ir rūkė. Pro šalį lingavo troleibusai, važiavo žiguliukai, moskvičiai, stabteldavo volgos – taksi. Mindaugas pūtė dūmus, lūkuriuodamas savojo traukinio į Rytus, nors labai seniai norėjosi į Vakarus. Taip stovėdamas fiziškai pajuto, kad tobulos simetrijos miesto vartams kažko stinga. Tąkart šito pastato pseudoharmonija ypač erzino. Įlipęs į Maskvos traukinį, susiradęs savąją plackarto vietą, išsitraukė sąsiuvinį ir ėmė paišyti geležinkelio stotį. Tada ranka nevalingai ėmė ir „prikabino“ kablį. Pastatas pasidarė panašus į raganosį. Mindaugui net smagiau pasidarė pabaigus eskizą. Jau gulėdamas ant gulto, svajojo, kad kada nors „Vilniaus sąsiuvinio“ idėjos taps kūnais. 8 nuotr.

1994 metais prie buvusių Geležinkelininkų kultūros rūmų frontono „prisegtas“ grandiozinis skulptoriaus Mindaugo Navako „Kablys“ .Archyvo nuotr. 1994 metais prie buvusių Geležinkelininkų kultūros rūmų frontono „prisegtas“ grandiozinis skulptoriaus Mindaugo Navako „Kablys“. Gandas apie jį greitai pasklido po Vilnių. Žmonės miniomis ėjo žiūrėti tokio keisto dalyko. Tai buvo pirmas didžiausias laisvos kūrybinės minties ženklas. Nors daugeliui taip ir liko neaišku, kam reikėjo pritaisyti tokį akiai nemalonų, grėsmingą elementą, kūrybingas sielas „Kablys“ kabino. Metai iš metų ten pogrindžiuose ir palėpėse, pagaliau draugiškai išsidaliję visus rūmus, buriasi laisvės ieškotojai. Ir… neretai ją suranda.

Milžinišką kablį skulptorius įmontavo toje vietoje, kur anksčiau buvo sovietinis herbas. Tai turėjo būti laikina skulptūra, bet ji taip prigijo, kad liko puošti pastatą iki šiol kaip papildomą reikšmę turintis objektas. Vakaruose leidžiami leidiniai pateikdavo „Kablį“ kaip idealią iliustraciją, simbolizuojančią buvusių postsovietinių šalių gyventojų požiūrį: šis laikotarpis jau pasibaigė, mes jį prisimename, suvokiame ir iš to pasityčiojame.

Informaciją parengė: VilniusGO.lt

Mobilioji aplikacija „VilniusGO“ supažindina su 300 kultūrinių, istorinių ir gamtinių Vilniaus miesto objektų. Programėlė apsiriboja ne tik gerai žinomais objektais, bet populiarina ir kitus ne mažiau svarbius, tačiau  mažiau žinomus objektus, esančius toliau nuo miesto centro. Mobiliąją programėlę „VilniusGO“  gali atsisiųsti iš Google Play ir iTunes.

Nuotr.: VilniusGO.ltNuotr.: VilniusGO.ltNuotr.: VilniusGO.ltNuotr.: VilniusGO.lt

2
PARAŠYKITE KOMENTARĄ

avatar
1 Comment threads
1 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
2 Comment authors
Evaldas ČingaMano Vilnius Recent comment authors
  Užsisakyti komentarų pranešimus  
naujausius seniausius labiausi vertinti
Pranešti apie
Mano Vilnius
Skaitytojas
Mano Vilnius

Pastebėta klaida – …Kauno g. stovintys rūmai, daugeliui žinomi „Kablio“ pavadinimu… – ne!!! Drąsiai galiu teigti, kad daugeliui žinomi kaip “Geležinkeliečių rūmai”!!! Ir nesu 70-metis senis, ir visi mano aplinkos žmonės ( nuo 20 iki 50 metų) nevartoja termino Kablis!! Neklaidinkite skaitytojų

Evaldas Činga
Redaktorius

Kur Jūs matote klaidą? Juk viskas parašyta, čia Jūsų nuomonė, nebent manote, kad esate “daugelis”? 😉

Panašūs pranešimai

(Ne)atrastas Vilnius: Niškovskių šeimos laidojimo rūsys

VilniusGo.lt

(Ne)atrastas Vilnius: Vilniaus autobusų stotis

VilniusGo.lt

(Ne)atrastas Vilnius: „Žoržo“ viešbutis

VilniusGo.lt

(Ne)atrastas Vilnius: ilgiausia Vilniaus gatvė

VilniusGo.lt

(Ne)atrastas Vilnius: Plytelė „Obuoliukas“

VilniusGo.lt

(Ne)atrastas Vilnius: Tuputiškių serpantinas

VilniusGo.lt

Šis internetinis portalas naudoja slapukus (angl. cookies), kad pagerintų jūsų naršymo kokybę. Slapukus galite atšaukti bet kada. Sutinku Skaityti daugiau

Privatumo ir slapukų politika